- martuoti
- martúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. D32 nuėmus vainiką, dėti jaunajai nuometą, nuometuoti (senovinių vestuvių paprotys): Martúok marčią, kol apmartuosi, t. y. ančdėk nuometą ant galvos, nuėmus vainiką po keltuvių ant veselijos J. Liuob martúoti kitą kartą Gršl. Jei neverksi martuojama, verksi vyro kutuojama Kltn. Atejus trečiajai ar ketvirtajai dienai, kartais ir šeštajai, sutemus, naktį, ėmė vėdliai marčią martúoti, beje, į kelį rėdyti S.Dauk. 2. tr. prk. gaubti, gobti skarele: Ko tu čia muni martúoji?! (sako motina ją gobiančiai dukrai) Grg. 3. refl. BzF139(Prk) prk. puoštis, dabintis. 4. [K] žr. martauti 1: Dvejus trejus metelius marčia martuosiu, ant ketvirtų metelių gegute stosiu LTR(Kvr). \ martuoti; apmartuoti; pamartuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.